Blogi orai

Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas

„Blogi orai“ – tai performatyvus garso meno įvykis; jo centre – barokinio teatro triukšmų mašinos, kuriomis kūrinio idėjos autorius Arturas Bumšteinas domisi jau nuo 2012 metų. Pirmąkart su triukšmų instrumentų garsais menininkas dirbo projekte „Epiloghi. Six Ways of Saying Zangtumbtumb“ (2013, Deutschlandradio Kultur). „Blogų orų“ projektui kartu su teatro scenografijos meistru jis atkūrė vėjo, lietaus, jūros ir griaustinio garsus imituojančias mašinas, identiškas toms, kurių kanonas nusistovėjo XVII amžiaus Europos teatruose.

Baroko epochoje triukšmų mašinos buvo tik maža viso teatrinio iliuziono dalis – nepastebima žiūrovo akiai, užėmusi pozicijas teatro kulisuose. Kūrinyje „Blogi orai“ triukšmų mašinos yra konceptualaus „klimato“ generatoriai. Tačiau, kaip ir bet koks kitas žmogaus sukonstruotas mechanizmas, vėjo mašina nėra autonomiškai veikiantis amžinasis variklis, jo stichiškumas yra veikiamas žmogaus (arba arklio) raumenų įtampos bei jo kūrybinių intencijų.

„Bloguose oruose“ atlikėjų ansamblis vietoj muzikinių natų ar choreografinių instrukcijų naudoja įvairių epochų meteorologinius žemėlapius ir jų dekontekstualizuotus fragmentus, kurie organizuoja kūrinio dinamiką ir metaforiškai „įsuka“ natūralių gamtos reiškinių ratą.

Kiekviena „Blogų orų“ versija visada truputį kitokia, ji priklauso nuo salės specifikos ir bendro renginio konteksto. O ką galėtume pasakyti apie dainuojantį balsą…? Arija skrajoja garsinėje erdvėje, ieškodama kūno, į kurį galėtų įsikūnyti.

2019 m. kūrinio autorius Arturas Bumšteinas apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru (specialusis „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimas) už novatoriškus ir originalius žingsnius teatre (garsinių eksperimentų integraciją į naujas teatro formas – performansuose „Blogi orai“ ir „Olympian Machine“). Tais pačiais metais išleista vinilinė plokštelė „Bad Weather Long Play“.

Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“ (2017 m., Cricoteka)

Atlikėjai nekuria garso efektų per se. Tai, ką šiame kūrinyje jie daro, yra panašiau į patyrusius džiazo muzikantus, improvizuojančius jiems gerai žinomo standarto tema.

John Doran, The Quietus, apie „Bad Weather“ premjerą „Unsound“ festivalyje

„Blogi orai“ ne tik apnuogina teatro mechanizmą, sukuria buvimo ten (t. y. už scenos), kur žiūrovui tarsi nepriklauso būti, įspūdį bei leidžia tyrinėti teatro materiją, bet ir įtraukia į tikrą pojūčių teatrą: kitaip nei baroko žmogų – čia atvirai eksploatuojamas mechanizmas žiūrovą tik dar labiau įsuka į gaivališkas stichijas.

Rima Jūraitė, Krantai

Šis kūrinys, saugioje aplinkoje imituojantis neramios, gal net grėsmingos gamtos garsus, kaskart yra akivaizdžiai kitoks, nors ir turi labai aiškią centrinę ašį – triukšmo mašinas. Jis kviečia atvirai tyrinėti, stebėti ir – svarbiausia – klausytis aplinkos, kvestionuoti garso šaltinius ir įvertinti mechaninius būdus vaizduotei žadinti.

Akvilė Zarankaitė, Literatūra ir menas

„Navigacijos“
Galerinė performanso „Blogi orai“ versija

Barokiniame teatre scenos darbininkais dažnai būdavo jūreiviai, valdantys scenos mechanizmus, lyg naviguotų burlaivį. Galerinėje performanso „Blogi orai“ versijoje – „Navigacijose“ – barokinės lietaus, vėjo ir griaustinio mašinos, judėdamos didelėje tuščioje erdvėje, seka tropinių ciklonų keliais ir palieka virš vandenyno pernešamų augalų sėklų pėdsakus. Senovinio klimato reiškiniai, stebimi iš nuolat kintančios perspektyvos, tampa daugialype patirtimi – ritualu, skirtu grožėtis. Lietuvoje pristatoma bendradarbiaujant su Kala Sound System.

2020 m. „Navigacijos“ įvertintos tarptautiniu Carapelli for Art prizu, kurio steigėjas – Carapelli Firenze S.p.A.

„Navigacijos“ iš „Blogų orų“ serijos (2019 m., NDG)

Ir vis dėlto netgi formaliai šį žanrą galėtume laikyti mechaninių mašinų teatru – egzotiškosios baroko epochos meno atmainos tiesioginiu įpėdiniu šiandieninėje studijoje, teatre, galerijoje. Tikriausiai čia ir slypi šios pjesės meninė intriga.

Tautvydas Bajarkevičius, Šiaurės Atėnai

Svarbiausia „Navigacijų“ patyrimo patirtis – klausymo ir girdėjimo. Žinoma, labai įdomu ir vizualiai tyrinėti medines barokinių įrenginių rekonstrukcijas. <…> „Navigacijose“ garsų išgavimo aparatai ne tik neslepiami, bet priešingai – tyčia atvirai eksponuojami. Garso išgavimo aktas tampa pačiu performanso objektu.

Ramunė Balevičiūtė, menufaktura.lt
.